Kas yra objektinis programavimas?

Objektinis programavimas, taip pat žinomas kaip OOP (Objet Oriented Programming) – tai programavimo technika, kai į programavimą pasitelkiami objektai. Objektų dėka, programuotojas kodą pateikia daug aiškesnį, suprantamesnį bei tvarkingesnį, o tai leidžia programuotojams sukurti daug sudėtingesnes sistemas.

Kas yra tasai „objektas“?

Objektas – duomenų struktūra susidedanti iš atributų (kintamieji objekto viduje) bei metodų (funkcijos metodo viduje). Dažniausiai objektais tampa struktūrų tipas (struct) arba klasė (Kai kuriose kalbose, pvz. Java struktūrų apskritai nėra, jų vietą pilnai atstoja klasės). Kiekvienas objekto elementas (atributas, metodas), kurį kuria programuotojas gali būti viešas(public) arba privatus(private,protected), paveldimas (public, protected) arba nepaveldimas (private) . Norint įgalint polimorfizmą (apie kurį pakalbėsim vėliau) metodai gali būti virtualūs (virtual) bei klasės pačios savaime gali būti abstrakčios.

Kaip atrodo klasė C++ kalboje?

Klasės C++ kalboje susideda iš dviejų dalių: antraštės ir aprašymo. Nors galima visą kodą apsirašyti antraštėje bei laikyti tame pačiame faile, yra priimta kiekvienai klasei sukurti po naują .h failą, kuriame bus antraštė, ir po naują .cpp failą, kur bus aprašymas

Antraštės pavyzdys:

PirmaKlase.h

#pragma once
class PirmaKlase
{
private:
  int sk;
public:
  int sudetis(int a, int b);
};

Aišku iškyla klausimas – ką visa tai reiškia?

„#pragma once“ – komanda kompiliatoriui nurodanti, kad šį failą reikia užkrauti tik vieną kartą (priešingu atveju galite susilaukti daug bjaurių klaidų kompiliuojant).

„class Pavadinimas{…};“ – apbirėžia klasės rėmus

„private/public“ nurodo rėžius, kuriuose visi elementai bus vieši/privatūs. Jeigu matomumas yra nenurodomas, pagal nutylėjimą jis būna private

Klasės aprašymo pavyzdys:

PirmaKlase.cpp

#include "PirmaKlase.h"
int PirmaKlase::sudetis(int a, int b)
{
    sk = a + b;
    return sk;
}

Taigi, pirmas žingsnis būtų, jog programuotojas importuotų mūsų antraštę, po to privalome aprašyti visus metodus, kurių kodas nėra aprašytas antraštėje. tai darome, visų pirma, nurodydami klasės vardų erdvę (PirmaKlase::) ir tada realizuodami aprašytą metodą.

Norint šią klasę naudoti kitose programos dalyse tereikia importuoti tik klasės antraštę (#include „PirmaKlase.h“) ir apsirašyti objektą (Nuo šiol čia yra objektinis programavimas, taigi tiesiogiai kreiptis nebegalim!). Klasės panaudojimo pavyzdys:

#include ;
#include "PirmaKlase.h"
using namespace std;
int main()
{
   PirmaKlase pirma;//Apsirašom objektą
   cout << "5+10=" << pirma.sudetis(5,10) << endl;
}

Į objektą kreipiamės parašę jo pavadinimą ir padėję tašką (Šitaip kreipiamasi į statinius objektus, norint kreiptis į dinaminius reikia rašyti „->“). Jeigu naudosite pakankamai gerą IDE, paspaudus, parašius kreipinį į objektą, turėtų suveikti intellsense, kuris išvardins visus klasės elementus su aprašymais

Kadangi Objektinis programavimas nėra tokia jau trumpa tema, nusprendžiau išskaidyti į keletą dalių Taigi, šitiek pirmam susipažinimui užteks

Jeigu jūs esate darbdavys, nesivadovaukite vien tik CV aprašyme pateikta informacija. Kaip jau esu minėjęs, geras programuotojas pradeda programuoti dar prieš universitetą. Patys mokosi ir išbando viską iš eilės. Asmeniškai aš savo CV tikrai niekada nerašyčiau, jog būdamas 10 metų pasirašiau ryškiai raudoną su bėgančiom eilutėm HTML puslapį. Arba Pascal programą, kuri mokėjo daryti kokį nors menkniekį. Abejoju, ar kuris nors geras programuotojas aprašo savo kaip programuotojo pradžią į CV. O būtent tokia informacija ir parodo ar jis yra geras programuotojas ar ne.

Juozas savo straipsnyje pamąstė, kiek gali būti gerų/negerų programuotojų Lietuvoje. Iš mano pažįstamų rato tikrai geri programuotojai yra tik keli. Tad, Juozai, surasti produktyvią ir gerą komandą tau tikrai bus nelengva, bet gailėtis, kad pasirinkai būti programuotojas tikrai nereikia, jeigu tu jauti aistrą jai. Jeigu tai pasirinkai tik dėl uždarbio (tai galioja ir visiems kitiems) – būk ekonomikas – partnerių rasi daug.

Programuotojas